Jau netrukus prasidėsiantis šildymo sezonas grasina gerokai patuštinti gyventojų pinigines. Mat Lietuvoje brangsta centralizuotai tiekiama šiluma. Kaip gyventojai gali sumažinti išlaidas už šildymą ir ką daryti, kad šiluma patalpose būtų naudojama taupiau, o butuose būtų – šilčiau?

Centralizuotą šilumą tiekiantys įvairių šalies miestų šilumos tinklai prognozuoja, kad šilumos kaina ateinantį šildymo sezoną, priklausomai nuo regiono, gali išaugti 10-60 proc., palyginti su praėjusiu šildymo sezonu. Tai reiškia, kad už šildymą gyventojai mokės gerokai daugiau nei pernai ar užpernai.

Tiesa, daug kas priklausys nuo to, kokios būklės daugiabučiuose gyvenama. Senuose ir nerenovuotuose pastatuose šilumos bus suvartojama daugiau, naujuose ar modernizuotuose daugiabučiuose – mažiau. Šilumos suvartojimo rodikliai priklausys ir nuo to, kaip tinkamai namai yra paruošti artėjančiam šildymo sezonui.

Roges ruošė vasarą

Nuo vasaros pradžios daugiabučius prižiūrintis „Mano BŪSTAS“ ėmėsi pasiruošimo šildymo sezonui darbų visuose įmonės administruojamuose namuose. Bendrovės specialistai vykdė šildymo sistemų hidraulinius bandymus, atliko sistemų praplovimo bei kitus reikiamus darbus, keitė įvairias sklendes, balansinius ventilius, apsauginius vožtuvus, drenažo ventilius, tvarkė vamzdynus bei atliko daugybę kitų darbų, kad gyventojams būtų užtikrintas sklandus ir efektyvus šilumos tiekimas.

„Nors vasarą daugeliui yra atostogų metas, mūsų tarnyba dėjo maksimalias pastangas, kad visi prižiūrimi daugiabučiai namai per šiltąjį sezoną būtų laiku parengti šildymo pradžiai. Minėtu laikotarpiu įmonės specialistai atliko 3827 įvairaus pobūdžio remonto darbus, kad prasidėjus šildymo sezonui butų savininkai galėtų mėgautis šiluma ir komfortu, o sistemos funkcionuotų be trikdžių“, – akcentavo „Mano BŪSTO“ atstovas Julius Žilinskas.

Pigūs būdai šilumai taupyti

Tačiau ar yra būdų, kaip daugiabučių gyventojams savo pastangomis ir be didelių investicijų bent kažkiek sumažinti šilumos suvartojimą ir tuo pačiu – sąskaitas už šildymą? J. Žilinskas sako, kad šilumos suvartojimas kone labiausiai priklauso nuo pastato būklės, tačiau šalia egzistuoja paprasti ir bei mažai investicijų reikalaujantys šilumos energijos taupymo būdai, kuriuos gali naudoti visi būstų savininkai. Taigi žinant, kaip taupyti šilumą daugiabučiuose, galima tikėtis mažesnių sąskaitų už šildymą.

„Vienas iš veiksmingų būdų, kurį gali nesunkiai įgyvendinti kiekvienas gyventojas – tai nesandarių langų ir durų izoliavimas. Sandarinti langus geriausia šiuolaikinėmis izoliacinėmis priemonėmis, kurios nėra brangios, tačiau efektyvios. Užsandarinę plyšius tarp stiklo ir lango rėmo, o tuo pačiu tarp lango rėmo ir sienos, pasieksime geriausią efektą“, – sako „Mano BŪSTO“ atstovas.

Prie šilumos taupymo prisideda ir įstiklinti balkonai,  nes žymiai sumažėja šalto oro skverbimasis į butą, ypač – senos statybos daugiabučiuose namuose.

Kitas patikimas ir nieko nekainuojantis būdas – tikslingas užuolaidų bei žaliuzių naudojimas. Dienos metu jas reikia atidengti, kad į patalpas patektų kuo daugiau saulės šilumos, o nakties metu jos turėtų būti uždengtos. Tiesa, užuolaidas reikėtų rinktis nedengiančias radiatorių, priešingu atveju šiluma sunkiau sklis po patalpas.

Dar vienas vos keletą eurų kainuojantis šilumos taupymo būdas – už radiatorių montuojamas šilumą atspindintis ekranas. Anot J.Žilinsko, tai į foliją panaši plėvelė, kuri įrengiama tarp sienos bei radiatoriaus. Dėl sumontuoto ekrano atsiranda savotiškas barjeras, kuris padeda kuo didesniam šilumos kiekiui pasklisti po kambarius, o ne būti iššvaistytai pro sienas.

Reguliavimas ir vėdinimas

Bene efektyviausias šilumos energijos taupymo būdas – naudotis radiatorių temperatūros reguliavimo galimybe, jeigu tokia, žinoma, yra.

„Išvykstant iš namų, ar einant miegoti patarčiau šildymą sumažinti bent keletu laipsnių. Įrodyta, kad sumažinus patalpų temperatūrą 1 laipsniu, sutaupoma apie 5 proc. šildymo išlaidų“, – dėstė J.Žilinskas.

Daugiabučių gyventojus jis taip pat paragino nepamiršti vėdinti patalpų net ir šalčiausiomis dienomis. „Mano BŪSTO“ atstovas pataria vėdinti patalpas sudarant trumpalaikį skersvėjį, kadangi intensyvus, tačiau trumpas vėdinimas daug efektyvesnis nei ilgalaikis.

Šaltuoju metu laiku taip pat nederėtų laikyti pravirų laukujų ir rūsių durų, laiptinės langų, stogo liukų, nes taip didinami viso namo šilumos nuostoliai.

Trijų parų taisyklė

Sostinei oficialiai paskelbus šildymo sezono pradžią daugiabučių gyventojai neturėtų nustebti, kad po paskelbimo butuose radiatoriai vis tiek nepradeda šilti. Mat visame mieste daugiabučiai pradedami šildyti etapais ir ne visi iš karto. Tradiciškai šildymas visiems namams turi būti įjungtas per 3 paras nuo oficialios šildymo sezono pradžios.

„Pirmąją šildymo pradžios dieną tradiciškai sulaukiame daugiausia gyventojų skambučių su klausimu, kodėl jų namai šąla. Noriu iš anksto nuraminti ir paraginti gyventojus turėti kantrybės, nepulti pirmosiomis dienomis ieškoti pagalbos bei skambinti namą administruojančiai įmonei. Kreiptis į specialistus reikėtų tada, kai radiatoriai bute, esant žemesnei nei 12 laipsnių lauko oro temperatūrai, nešyla ilgiau nei 3 paras nuo šildymo sezono pradžios“, – patarimais dalijosi J.Žilinskas.

Neretai pasitaiko, kad net ir po 3 parų radiatoriai butuose nešyla todėl, jog viršutiniuose namo aukštuose esančiose patalpose nebuvo nuorinti šildymo prietaisai. J.Žilinskas sako, kad siekiant išvengti nesklandumų viršutinių aukštų gyventojai, prasidėjus šildymo sezonui, turėtų patys prevenciškai nuorinti radiatorius. Šią procedūrą gali tekti pakartoti kelis kartus, kol oras visiškai pasišalins iš sistemos.

„Nuorinti šildymo prietaisus išties nesudėtinga. Jei patiems to padaryti nepavyksta, patariu paprašyti pagalbos kaimynų ar pažįstamų, galiausiai paieškoti informacijos internete. Jeigu ir tai negelbsti, tuomet reikėtų kreiptis į namą administruojančią įmonę“, – kalbėjo „Mano BŪSTO“ atstovas.